Warren'ą Buffett'ą dažnai miniu savo įrašuose. Man be galo patinka ši asmenybė. Žmogus su labai spalvingu asmeniniu gyvenimu, nuopoliais ir pakilimais. Ypatingai turtingas žmogus. Žmogus, turintis savo vertybes ir baimes. Genialus žmogus.

W.B. - vienas iš konservatyviausių investuotojų. Nemėgstantis klysti ir puikiai žinantis, ko nori. Jo genialumas slypi sugebėjime susikoncentruoti. Savo investavimo paslaptį jis įvardina paprastai - kiekvienas galėjo pamatyti, jog šie verslai nebuvo įvertinti pakankamai! W.B. laikėsi nuostatos:

"to work with the same people;

to own the same stock;

to be in the same business".

Teoritekai jį ignoruoja, sakydami, kad jam tiesiog sekasi. Bet ar gali "tik sektis" šitiek metų? Su šitiek sandorių? Tokiai sėkmei pagrįsti turi būti reali prežastis. W.B. sako, kad "jei nesupranti verslo, negali jo įvertinti". Juokaudamas W.B. savo paskaitose kartoja, kad jie geri draugai su B.Gates'u, bet jis neinvestuos į Microsoft, nes ji to nesupranta :]

Kiekvienas W.B. pirkinys - be minties parduoti. Kita vertus, jis neatleidžia vadovų. Jeigu jo ir vadovo požiūris nesutapdavo, W.B atsikratydavo verslo. W.B. kuria verslus be likvidumo. Verslus, kuriuos turės visada ir neturės progos uždaryti. Taip jam teko uždaryti tekstilės fabriką, bet tai išimtis, o ne taisyklė.

Tai žmogus, kuris nekalba, o daro. Kaip ir visi kurie nuveikė daug, pasiekė labai daug ir nė nemano sustoti. Jie neturi laiko kalboms. Jie dirba, nesvarbu, ką konkrečiai šis žodis reikštų - ieškotų investicijos objektų, statytų, pardavinėtų....

W.B. stengiasi turėti tik tuos darbuotojus ir tik tiek, kiek yra būtina. W.B. nuolatos sako: neturėsi teisininkų - nereiks bylinėtis. W.B. nori turėti darbuotojus, kurie mąstytų kaip sąvininkas. W.B.: "We can't buy loyalty". Tai puikus požiūris, sugriaunantis visas motyvacijos sistemas. W.B. sekretorė gauna didesnį darbo užmokestį nei pats W.B. Ji žino, kad jos alga daugiau niekada nebus pakelta ir ji vistiek nori dirbti su W.B.

W.B. turi puikų sugebėjimą vadovauti, būti autoritetu, bet nesikišti į sprendimų priėmimą. Jis ateina į pagalbą savo turto valdytojams, tačiau kiekvienas Berkshire Hathaway įmonės valdytojas kartoja tą patį. W.B. nesako, ką daryti. Jis suteikia infromacijos, bet jis nenusprendžia. W.B. taip sudėlioja situaciją, jog vadovas jaučiasi sprendžiantis pats. Kaip yra iš tikrųjų, nieka snepasakys. Gal W.B. moka manipuliuoti žmonių protu, bet abejoju, kad jis tuo užsiimtų. Iš vienos pusės, su juo dirbdamas nieko neišmoksi, nes jis nenoriai prisileidžia prie savęs žmones. Kita vertus jis visada apsuptas žmonių, su jais daro verslus, jiems deleguoja įmonių valdymą. Skaitant apie jį susidaro nuostabaus vadovo įspūdis.

W.B. griežtai laikosi savo vertybių. Net aukodamas jis nenori, kad pinigai būtų pravalgomi. Jie turi kurti. Ir gyvenime jis nemėgsta leisti pinigų. Jam svarbu, jog pinigai nebūtų švaistomi. Jis gyvena paprastame name, jo vaikai baigė valstybines mokyklas. Jis kaltinamas, jog nemoka džiaugtis gyvenimu. Kita vertus palyginus W.B. ir IKEA savininką Ingvar Kamprad, man susidaro kitoks įspūdis. W.B. nėra šykštus, o tiesiog suvokia pinigus kaip vertybę. Jis puikiai žino kaip jie atsiranda, puikiai žino, kiek jie gali uždirbti neišleidžiami. Jis nuolatos reikalauja JAV vyriausybės kelti mokesčius turtingiesiems. Jis nuolatos dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jis dalyvauja ne maisto dalybobose, dalyvauja ten, kur žmonės mokinami užsidirbti, kad jie išmoktų susidoroti su skurdu.

Tai gali šokiruoti, bet jis paniškai bijo mirties. Niekas nenori mirti, bet jį ši mintis persekioja. Jis aukoja moksliniams tyrimams, kurie galėtų prailginti žmonių gyvenimą. Aukoja ir JAV karinio saugumo sistemoms, ir kosminiams tyrimams. Labai įdomios įdėjos žiūrint iš šono, bet jei biografijos nemeluoja, jos labai natūraliai išplaukia iš W.B. pasaulėžiūros. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių norėtų būti ne turtingiausiu, bet ilgiausiai gyvenančiu žmogumi. Visą savo gyvenimą jis susidėliojo taip, kad jam nereiktų daryti dalykų, kurie jam nepatinka. Jis gali leisti sau nedirbti su žmonėmis, kurie jam nepatinka.

W.B.: "though money cannot change your health or how many people love you, it lets you be in 'more interesting' enviroments".

Nuostabiausia, kad jam tiek daug metų (1930m gimimo), o jis vis dar viršūnėje. Pasakykyt, katro iš Jūsų senelis(ė), būdami tokio amžiaus, sugeba tokiu greičiu operuoti dideliais kiekiais informacijos? Labai mažai tokių žmonių. Manau, pirmiausia dėl nuolatinio aktyvumo, nuolatinio darbo jam pavyksta išsaugoti aukštą produktyvumą.

Man asmeniškai jo biografija duoda pamoką - neužsiimti tuščiais darbais, nešvaistyti laiko dalykams, kurių nesupranti. Jo sugebėjimas koncentruotis, aiškiai žinoti, ko nori, jį pavertė genijumi. Netikiu stebuklais, netikiu antgamtinėmis galiomis. Žmogus pats sau šeimininkas. W.B. nuo pat vaikystės žavėjosi skaičiais. Jie su draugu surašynėdavo pravažiuojančių automobilių numerius. Rinko statistiką, kurios valstijos numerių kurią savaitės dieną sutinkama dažniau. Vaikystėje W.B. su draugu pardavinėjo vaisvandenius gatvėje ir atliko "marketinginius tyrimus" - skaičiavo gėrimų kamštelius iš šiukšlių dėžių gatvėse. Taip jie susižinojo, katrie gėrimai yra populiaresni. W.B. tiesiog sugebėjo išnaudoti savo talentą suvokti aplinką skaičiais. Juos greitai konvertuoti. Matyti ne tik sumas, bet suvokti, ką šios sumos reiškia. Jis turėtų būti be galo sunkus žmogus asmeniniame gyvenime, bet genijus profesinėje srityje.

Pagal knygą: "Buffett The making of an American Capitalist". Roger Lowenstein. 2008m.