Prisiminiau puikų filmą Pradžia. Jei norisi prastumti idėją, bet iš anksto aišku, jog kils pasipriešinimas, verta ne siūlyti, bet užsiminti apie idėjas taip, kad žmogus manytų, jog idėją sugalvojo pats. Idėjos labai lengvai prigyja žmonių galvose, jei nėra spaudimo mąstyti kryptingai. Jei labai natūraliai daromi priminimai tam tikra tema, jei nuolatos vis pasirodo trumpos, lyg ir be konteksto žinutės ta pačia tema, idėja pasėjama. Kitaip tai vadinama viešaisiais ryšiais. Masiniu galvų plovimu.

Taip prastumiamos idėjos, kad verta pulti Libiją, nes ji pažeidžia žmonių teises. Kai JAV kalino(a) žmones Gvantanamo kalėjime (ar tikrai to nebedaro šiandien ten pat ar kitur?), tai yra teisingumo vykdymas. Kai tokie patys procesai vyksta Rusijoje – tai žmogaus teisių nesilaikymas. M.Chodorchovskis tikiuosi turi nors kiek daugiau teisių nei Gvantanamo kaliniai. Jam organizuojamas fiktyvus teismas su galimybe turėti realų advokatą. Nežinau, kuo advokatas gali padėti surežisuotame teisme, bet jį turėti leidžiama. Gvantanamo kaliniai išvis neturi teisės nei į teismą, nei į advokatą... Mano manymu abui neteisūs.

Mene yra krytis – impresionizmas. Vienas iš geriausių pavyzdžių impresionizmo idėjai apibūdinti yra apie dėmę danguje. Priklausomai nuo momento ir konteksto galim matyti skirtingus objektus: paukštį, šiukšlę, skarelę... Matom tai, ką norim ar sugebam atpažinti. Kiekvienas savyje nešiojamės patirtį, per kurią analizuojam aplinką. Stengiamės pateisinti savo gerus ir blogus poelgius aplinkoje ieškodami idėjų. Todėl apgyvendinti idėją galvoje žinant žmogaus kontekstą, jo problemas yra begalo lengva. Žmogus pats to nori. Jis pats ieško jam tinkamų idėjų nuolatos. Ojektyvi tiesa neegzistuoja, nes kiekvienas ją suvokiam subjektyviai. Nėra visiems priimtinų sprendimų. Nėra visiems vienodai saldaus pyrago. Kiekvienas sprendžia savaip. Vienam - daug, kitam - pernelyg mažai.

M.Gladwell'as savo knygoje "Mirksnis. Gebėjimas mąstyti nemąstant" pateikia pavyzdį su improvizacija. Reikia ilgai treniruotis, kad išmoktum gerai improvizuoti. Geros improvizacijos esmė - sutikti. Ne prieštarauti, bet nuolatos priimti pasiūlymą ir jį plėtoti. Panašiai vyksta ir versle. Yra žmonių, kurie turi nuostabių idėjų verslui, bet niekada jų neįgyvendina. Jie bijo, kad tas idėjas kiti nukopijuos, pavogs ar pakeitę išplėtos geriau nei autorius. Beslėpdamas idėją ir pats tapsi nematomas. Nesiūlau bėgti visiems pasakoti savo idėjų. Atsargumas gėdos nedaro. Tačiau norint gauti Kalėdoms dovanų, verta parašyti Kalėdų seneliui laišką.

Kiekvienas inovatyvus sėkmingas žmogus noriai priima idėjas ir, atsižvelgdamas į prisiimamas rizikas, ieško kokią naudą galima gauti iš idėjos. Kokia kryptimi ją plėtoti, kad nauda didėtų. Netyčia pakliuvau į Microsoft atstovo Hanns Demeyer seminarą (labai trumpai tebuvau, schema iš ten) ir man be galo patiko jo idėja, jog pardavimų žmonės yra tie, kurie sugeba greitai suvokti kito žmogaus situaciją (pajusti jo poreikius) ir staigiai priimti sprendimą, kuris atitiktų kliento ir pardavėjo poreikius. Kuo didesnė pusiausvyra tarp suvokimo ir sprendimo priėmimo, tuo pardavėjas yra geresnis. Tuo greičiau jis atpažįsta tikslą (sandėrio objektą ir jo sudarymo galimybę) ir jo idėją pradeda apgyvendinti kliento galvoje.

Malcolm Gladwell: "Žmonės nesuvokia, kokie dalykai daro įtaką jų veiksmams, tačiau jie retai jaučia, kad to nesuvokia ".