Visai netyčia į rankas pakliuvo knyga - Brian Tracy "Tikslai" (lietuvių kalba). Anksčiau užklausta kuo noriu būti kai užaugsiu kiek sutrikdavau, nes puikiai žinau kokio gyvenimo noriu, kaip turi atrodyti mano darbo kabinetas, kokios šeimos noriu, kokio laisvalaiko noriu, bet niekaip negalėjau įvardinti pareigų, kurias eisiu, kai man bus 50-60 metų. Kai man sukaks 80 - kokias pareigas noriu eiti?

Minėjau, kad žaviuosi W.Buffett'u už jo šviesų protą brandžiame amžiuje, už tai, kad nepriklausomai nuo amžiaus jis turi planus ateičiai. Yra žmonių, kurie "baigia gyvenimą" 56-ių, nes išeina į ankstyvą pensiją. Ne man taip atrodo, tai jie sako - "o ką aš ... man mažai reikia, ką jau aš čia benuveiksiu"... Tai jų požiūris...

Grįžkim prie pareigų, kuomet Tau arti šimto. Ar kiekvienas žinom, ar kiekvienas galim įvardinti? Skrupulingai planuoju einamuosius metus, artimiausius kelis metus. Nerašau sąrašo kiek planuoju sudrožti pieštukų. Rašau stambius planus. Kažkaip vienintelė sritis būdavo apleidžiama - karjera. Ką kai kurie žmonės mano apie moterišką karjerą rašiau :] Visgi mane domina kitokie planai ir galimybės. Visada apie karjerą galvodavau iš taško kuriame esu. Niekada negalvojau, jog pirmiau reikia susirasti tolimąjį tikslą, pareigas iš kurių noriu "išeiti į pensiją" (nežinau ar kada norėsiu išeiti :]) ir tik tada susidėlioti kelią kaip tas pareigas pasiekti.

Planavimas iš šiandienos taško yra tas pats, kas keliauti pakeleivingomis mašinomis, nepriklausomai nuo jų krypties. Bet kur važiuoji? Kur taip nukeliausi? Koks skirtumas koks kelias, jei nežinai koks tikslas? Mano pirmasis gyvenimo darbas buvo absoliutus atsitiktinumas, kai kažkas nesusitvarkė su pareigom ir pasiūlė mane į savo vietą. Taip gavau savo pirmąjį darbą būdama studentė. "Chalturėlės" pragyvenimui nesiskaito. Kadangi projektas po poros metų baigėsi, tai baigus mokslus teko griebtis bet ko, nes tiesiog už kažką reikėjo gyventi. Keisti darbą kai jau dirbti, yra daug lengviau nei susirasti naują darbą. Ko gero sunkiausia yra susirasti pirmąjį darbą. Dar labai didelę įtaką daro ir bendra šalies situacija. Krizė/ pakilimas. Darbuotojų trūkumas/ perteklius.

Augau mokinama, kad verslas yra blogis ir žmonių išnaudojimas. Kad visi verslininkai yra kraugeriai. Labai džiaugiuos, kad greitai sutikau darbdavį, kuris man savo paties pavyzdžiu parodė, kad tai melas ir visai kitaip išmokino vertinti darbo santykius. Nuostabi praktika. Apskritai man be galo sekasi su vadovais. Aš visada sutinku labai protingus veržlius vadovus, ko gero todėl, kad pati tokių ir siekiu. Visada norisi mokytis ir sužinoti daugiau, visada norisi prieš save turėti autoritetą. Zig Ziglar: Liftas į sėkmę neveikia. tačiau visuomet galite lipti laiptais".

Mane džiugina požiūris, kad visą gyvenimą žmogus turi žingsnis po žingsnio eiti savo tikslo link. Bet realybėje dažnai žmonės nežino, ko nori, nežino, kur eina. Bet to kiekviena nauja patirtis padidina pasirinkimų skaičių. Atlyginimas ir pareigos kurių norėjau būdama studentė, šiandien mane pravirkdytų. Todėl tas tiesus kelias į tikslą su kiekviena nauja patirtimi gali tapti aplinkeliu. Žiūriu į savo CV ir suprantu, kad galėjau viską padaryti greičiau, jei būčiau žinojus, ko noriu. Bėda, kad kievienam žinojimui ir atradimui reikia patirties ir kuo daugiau veiki, tuo greičiau išmoksti sužinoti. Kuo daugiau gauni, tuo daugiau nori. B.Schafer ("Nugalėtojų principai", 2007m.): "Reikia ne pasitenkinti mažu, bet būti dėkingam už tai, ką turi". B.Tracy: "Lyderiai turi viziją ir žiūri į ateitį". Tik pagal ateities perspektyvas galima projektuoti savo dabartį: ką veikti, ko ieškoti, kuo užsiimti. B.T.: "Žmonės padaro didžiausius šuolius į priekį tuomet kai idealizuoja ateitį, nes tik tada išdrįsta rizikuoti".

Kai žiūriu į ateities perspektyvą, tai suprantu, kad turiu labai mažai laiko pasiekti dalykams, kurių noriu. Bėda, kad dar reikia įkomponuoti ir šeimos tikslus. Tada su laiku darosi prastai ir suprantu, kad kelias, kuriuo ėjau iki šiol yra per lėtas. Jog norint pasiekti užsibrėžtus tikslus man reikia ieškoti kitų būdų. Paprasčiausiai netilpsiu nei į 30, nei į 40 metų. O juk planuose idealus atvejis, kai viskas sekasi kaip nori, kai viskas pavyksta (gyvenime tiek daug išimčių)... Taip ir supranti, kad reikia rūpintis ne kaip algą pasikelti dvigubai... Visa tai tik centai... Turi pradėti elgtis visiškai kitaip, kad gyvenimas įgautų naują vertę.